- ruošnus
- ruošnùs, -ì adj. (4) Vv žr. ruošus 1: O tai ruõšnios mergiokaitės! Grv. Aš kap sveikesnė, tai aš ruošnì GrvT134. Yra ruošnūs ir stropūs darbininkai ir gana turi nuomonės A1884,362. Į metus 1840 – 1865 telpa darbštumas ruošnaus Daukanto A1884,70. ruõšniai adv.: Tris adynas jis ruošniai ėjo tuomi ilgu keliu prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.